Kauno
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

Kauno medinės architektūros tipų apibūdinimas

Kaunui būdingos 9 medinių namų tipologinės grupės, atstovaujančios du laikotarpius – carizmo ir tarpukario. Dvareliai, miestiečių namai, geležinkeliečių ir kariškių namai buvo statomi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, visi kiti tipai paplito tarpukariu.

 


Dvarelis
K. Būgos g. 4
~1850 m.

01 DVARELIAI

Mediniai dvareliai - seniausi Kauno medinės architektūros pavyzdžiai, datuojami XIX a. antrąja puse. Dvarelius statėsi vietinės bajorijos atstovai, įsigiję didelius žemės sklypus Naujamiesčio arba Senamiesčio pakraščiuose. Šalia gyvenamojo namo (dvarelio) būdavo pagalbiniai trobesiai, oranžerijos. Savininkai vertėsi ūkininkavimu, sodininkyste. Šie pailgo tūrio namai su prieangiais ir mezoninais primena provincijos dvarus. Aukšti mūro cokoliai slėpė skliautais dengtus rūsius. Tokių namų išlikę vos keletas.

 


Miestiečio namas
K. Donelaičio g. 5
1896 m.

02 MIESTIEČIŲ NAMAI

Miestiečių namai statyti XIX a. pab. – XX a. pr. Jie vieno aukšto, pailgo plano, stovi šonu į gatvę, dengti dvišlaičiais skardos stogais. Rąstų sienos cokolinėje dalyje apkaltos vertikaliai sudėtomis lentelėmis, likusi dalis – horizontaliomis, langai turi sulankstomas arba filingais (įsprūdomis) sudalintas langines. XIX a. pabaigoje miestiečių namai būdavo dekoruojami drožiniais ir skaptuotais elementais, būdingais istorizmo architektūrai. Dalyje namo gyvendavo savininkas, kitas patalpas nuomojo butams arba krautuvėms.
Miestiečio namas K. Donelaičio g. 5 (1896 m.) 

 


Puskarininkių namas
A. Juozapavičiaus pr. 15

03 KARIŠKIŲ NAMAI

Mediniai kariškių namai buvo statomi Žemuosiuose Šančiuose, Fredoje. Šančių kariniame miestelyje, suformuotame 1895–1899 m., mediniuose namuose gyveno puskarininkiai. Pastatai beveik vienodi - vieno aukšto, pailgo tūrio, dvišlaičiai stogai dengti skarda, pastoges juosia drožinių juostos (A. Juozapavičiaus pr. 15, 40 ir kt.). Drožiniuose kartojasi keli dekoro motyvų variantai.

 


Geležinkelio tarnautojų namas
A. Juozapavičiaus pr. 125

04 GELEŽINKELIEČIŲ NAMAI

Jie išsidėstę netoli geležinkelio stoties (A. Juozapavičiaus pr. 124c, 125, 131, Tunelio g. 17). Statyti XIX a. pabaigoje Geležinkelių valdybos iniciatyva ir skirti šios žinybos tarnautojų ir darbininkų apgyvendinimui. Namuose planuota po 6-8 kompaktiškus butus. Puošybai naudotas drožinių dekoras, tačiau jo variantai pasikartojantys, motyvai primena Rusijos medinę architektūrą.

 


Sodybinis namas
J. I. Kraševskio g. 7
1925 m.

05 SODYBINIAI NAMAI

Sodybinių namų tipas Kaune pats populiariausias. Paplitę Žaliakalnyje, Šančiuose, Vilijampolėje. Namai atitraukti nuo gatvės, su sodeliais. Dažniausiai skirti vienai šeimai. Dauguma statyti tarpukariu.  Jie vieno aukšto, stačiakampio plano, kai kurie paaukštinti mezoninais, mansardomis, kiti turi įstiklintas verandas. Tūriai giminingi lietuvių etninei tradicijai. Dekore pasitaiko interpretuotų profesionaliosios ir etninės architektūros elementų. Dalis sodybinių namų visai nedekoruoti.

 


Nuomojamų butų namas
Minties rato g. 24
1928 m.

06 NUOMOJAMI NAMAI

Tarpukariu plačiai paplito mediniai dviaukščiai nuomojami namai, kuriuose būdavo po 4 arba daugiau nuomai skirtų butų. Statyti Žaliakalnyje, Šančiuose, Panemunėje, Vilijampolėje. Jų išvaizda utilitari – stačiakampės konfigūracijos tūris dengtas dvišlaičiu stogu, sienos rąstų (pirmame aukšte) arba karkasinės, apkaltos lentelėmis, dekoras minimalus. Kartais pasitaikydavo įstiklintų galerijų, balkonų.

 


Vasarnamis
Gailutės g. 28
1926 m.

07 VASARNAMIAI

Vasarnamiai statyti Panemunės kurorte, erdviuose sklypuose. Jie buvo skirti šiltajam metų sezonui (sienų konstrukcija dažniausiai karkasinė). Tarpukariu vasarnamiuose gyvendavo poilsiautojai, vėliau patalpos pritaikytos butams. Šio tipo pastatai dviaukščiai, imponuoja stambiais, dažnai sudėtingais tūriais. Vasarnamiai nedekoruoti, fasadai apkalti lentelėmis, kurios sudėtos stačiai, gulsčiai, eglute.

 


Vila
Petrausko g. 23
1926 m.

08 VILOS

Medinės vilos pasižymi didžiausia architektūrinių sprendimų įvairove. Jos asimetriško tūrio, su bokšteliais, verandomis, mansardiniais stogais. Itin daug vilų pastatyta Žaliakalnyje. XX a. 3 dešimtmetyje buvo aktuali tautinio stiliaus idėja - kadangi Lietuvos architektūroje originalų pėdsaką paliko barokas, jo formas bandyta pritaikyti net medžiui. Vilose naudoti laužyto kontūro stogai, stilizuotos voliutos, aptakių formų bokštelių šalmai. 

 


Kotedžas
Minties Rato g. 51
1935 m.

09 KOTEDŽAI

Kotedžais vadinamos 4 dešimtmečio vilos, mėgdžiojančios modernistinės architektūros mūro kotedžus. Šie namai 2 aukštų, vientiso tūrio, dengti keturšlaičiais čerpių stogais. Langai dideli ir platūs (pasitaiko kampinių), apkalimo lentelės išdėstytos tik horizontaliai, dekoro visiškai nenaudota. Kotedžai ir vilos paprastai skirti vienai šeimai, tačiau savininkai neretai dalį patalpų nuomojo butams.