Istorija. Namas pastatytas kompaktiškame 669 kv. m. sklype 1927 metais. Jis priklausė Juozui ir Stasei Geniušams – pianisto Petro Geniušo seneliams. Vienos šeimos vilą projektavo statybos technikas, tada dar studentas, Pranas Indriūnas. Kadangi sklypų ribos buvo teisiškai nesureguliuotos, namą pastatė be Miesto valdybos leidimo, darbai buvo sustabdyti ir tik 1927 m. pabaigoje gautas projekto patvirtinimas. Geniušai name apsigyveno 1928 m. vasarą. Pirmame aukšte buvo 3 kambariai ir virtuvė, mansardoje (salkoje) 2 kambariai. 1928 m. rugsėjo mėnesį savininkas gavo leidimą kiemo pusėje pristatyti laiptų į mansardą priestatą (atskiriamas antras butas), ir statyti medinį ūkinį pastatėlį su skalbykla. Projektą parengė statybos technikas Jonas Varneckis.1934 05 25 J. Geniušas išsipirko iš Kauno miesto savivaldybės žemės sklypą, ir birželio 19 d. pardavė valdą Eligijui Lastovskiui-Lastui. E. Lastas tuo metu gyveno Palangoje, vėliau Širvintose, Veiveriuose. Name esančius du butus nuomojo. 1939 m. vasarą perdažytos namo sienos ir tvora, įstiklinta veranda. J. Geniušas įsigijo 650 kv. m. sklypą su mažesniu mediniu namu Zarasų g., 1942 m. dar ten gyveno. J. Geniušas (1892 – 1948) – pedagogas, dramaturgas tarpukariu buvo kairiųjų pažiūrų. Parašė straipsnių, nagrinėjo švietimo, auklėjimo teorijos ir praktikos klausimus. 1947-1961 m. name gyveno Eligijaus Lastausko brolis – poetas modernistas, vertėjas ir teisininkas Adomas Lastas-Lastauskas (1887-1961), slapyvardžiu Adomas Juodasai. Šiam faktui pažymėti 1970 m. pagrindiniame fasade atidengta memorialinė lenta.

Architektūra. Statybos techniko Indriūno suprojektuota vienos šeimos vilaitė – romantiškos XX a. 3 dešimtmečio architektūros pavyzdys. Ji pasižymi dinamišku tūriu: pagrindiniame fasade – prieangio ir virš jo iškelto mezonino iškyša, sudėtingos formos dažyta skarda dengtas stogas, kiemo pusėje – žemesnis verandos priestatas. Tūrį sukomplikavo laiptų į mansardos butą priestatas bei mezonino išplėtimas kiemo pusėje. Šie elementai – būdingas funkcinės namo kaitos padarinys. Namo planas artimos kvadratui formos. Patalpos išdėstytos itin kompaktiškai, pereinamos. Iš prieangio patenkama į nedidelį holą su laiptais į mansardą, aplinkui – 3 harmoningų proporcijų kambariai, į kiemo pusę atgręžta virtuvė, prie kurios prišlietas sandėlio ir vonios priestatėlis. Stilistinį vilos išskirtinumą kuria nusklembti stogų kampai ir palenkti šlaitai, apkalimo lentelių išdėstymas (foninės horizontalios, šviesiai dažytos, cokolio ir karnizinių dalių – sukaltos vertikaliai, akcentuotos tamsia spalva). Šioms stambioms plokštumoms atliepia smulkesnė detalių geometrija – langų rėmų skaidymas, rombiniai mansardų švieslangiai, namo kampų, langų apvadai. Viduje išsaugota tarpukarį menančios įrangos: sieninės spintos, durų rankenos, langų užraktai, baltų koklių virtuvinės plytos sienelė, krosnis, šviestuvas, seni elektros jungtukai viršutiniame aukšte. Namo sienos nestorų rąstų. Sienos, langai, stogas neremontuoti, išlikę autentiški. Namą supa sodas. Medinis ūkinis trobesys sovietmečiu perstatytas į mūrinį garažą.

Kultūrinė vertė. Pastatas Tulpių g. 21 yra Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio teritorijoje (Miesto istorinė dalis, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji, u.k. 31280). Objektas turi ne tik architektūrinę, bet ir memorialinę vertę – susijęs su Geniušų šeima ir rašytoju Adomu Lastu.