Istorija. Medinis namas Baritonų ir Būgos gatvių kampe su 17 arų žemės sklypu likęs iš kadaise čia buvusio 4,2 hektaro dydžio priemiesčio dvarelio. XIX a. antroje pusėje jis priklausė Konstancijai ir Juozui Urbonavičiams. 1878 -1880 m. dvarelį įsigijo bajorai Pranas ir Kazimiera Petravičiai (tuomet rašyta – Piotrovičiai). Pranas Petravičius buvo Miesto dūmos narys, vertėsi sodininkyste, dalyvavo Kauno sodininkų draugijos veikloje. Tarpukariu dvarelį paveldėjo 7 Petravičių vaikai; žemė buvo išdalinta sklypais, o dalį su senuoju namu ir oranžerija perėmė duktė Eugenija, toliau puoselėjusi sodininkystės ūkį. Sovietų okupacijos metais Petravičaitė augino tabaką ir juo aprūpino Kauno komendantūrą bei kariuomenės dalinį. Sklypui su mediniu namu, sandėliu ir dviem oranžerijom paliktos privačios nuosavybės teisės; 1950 m. pusė sklypo nurėžta, oranžerija perkelta arčiau namo. Po Eugenijos Petravičaitės mirties sodyba juridiškai priklausė į JAV pasitraukusiai seseriai, kuriai mirus, 1980 m. valda pripažinta bešeimininke ir perimta į miesto Vykdomojo komiteto fondą. Petravičių šeimos rankose  dvarelis išsilaikė 100 metų.

1968 m. name įsikūrė dailininkas profesorius Stasys Ušinskas. Čia buvo jo keramikos ir meninio stiklo dirbtuvė (šiaurinėje namo patalpoje įrengta degimo krosnis). Po Ušinsko mirties (1974 m.) namu naudojosi tapytojas Osvaldas Jablonskis. Pagerbiant dailininko Ušinsko atminimą, 1990 m. pastatui suteiktas respublikinės reikšmės istorijos paminklo statusas. 1990-1994 m. panaudos teise namą valdė Dailininkų sąjungos Kauno skyrius, planavęs čia įrengti grafikos centrą. Deja, sąjunga neteko finansinių galimybių tvarkyti namą ir panaudos atsisakė. Eilę metų namas stovėjo nenaudojamas. 2003 m. savivaldybė perdavė objektą Valstybės turto fondui, įgaliotam vykdyti privatizavimą. Sodybos detalusis planas patvirtintas 2010 m. Privatizavus sklypą, 2011 m. avarinės būklės namas nugriautas.

Architektūra. XIX a. viduryje statytas gyvenamasis namas priminė medinius provincijos dvarelius. Sienos buvo suklotos iš tašytų, alyva įmirkytų rąstų, po virtuve - 20 kv. m skliautuotas rūsys, mūrytas iš raudonų plytų. Pietinėje pusėje apie 1900 m. pristatyta 46 kv. m salė ir drožiniais puošta veranda. Šios patalpos naudotos reprezentacijai ir žiemos sodui. Salę apšildė didelė baltų koklių krosnis. Aplink namą augo kelių rūšių eglės, tuja, migdolmedis, baltosios akacijos, įvairiaspalvės alyvos.

Literatūra:  Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915). Kaunas: VDU leidykla, 2001, p. 144-146.