Istorija. Sklypą Prūsų ir Kauko gatvių kampe 1924 m. įsigijo Steponas Daugvila. Vilos brėžinį parengė matininkas Antanas Šatinskas, 3 deš. projektavęs daug namų Žaliakalnyje. Leidimas buvo gautas 1925 m. sausio mėnesį, tačiau dar nebaigus įrengti, tų pačių metų pabaigoje vilą ištiko gaisras. Atstatyta iki 1927 m. spalio mėn., bet jau be bokštelio, pagrindinis fasadas padengtas tinku. Kiemo fasadas apkaltas lentelėmis, stogas uždengtas skarda. Sklypo dalis (1160 kv. m.) 1929 m. apjuosta tvora mūro stulpais. Likęs 6000 kv. m. sklypas buvo tuščias. Visu namu (9 kambariai ir virtuvė) naudojosi Daugvilų šeima. Čia iki pat mirties gyveno ir dirbo savamokslė dailininkė Elžbieta Daugvilienė (1886-1959), po 1940 m. kūrusi skulptūras iš mirkytos ir ant drobės siūtos guobos žievės. 1989 m. pritvirtinta memorialinė lenta, namas įtrauktas į paminklų sąrašus, nes Daugvilienės darbai sovietmečiu buvo vertinami dėl socialinės problematikos.

Architektūra. Vila atitraukta nuo abiejų gatvių ir apsupta dekoratyviniais želdiniais. Pagrindinis fasadas orientuotas į rytus – Kauko alėją. Projektuotame variante vila išskaidyto tūrio, su dviaukščiais rizalitais, mezoninu, verandomis, bokšteliu. Pirmame aukšte suplanuotas valgomasis ir virtuvė bei kiemo pusėn atgręžtas kabinetas ir du miegamieji; viršuje – 3 kambariai. Daug papildomo ploto poilsiui – veranda, balkonai, bokšto patalpa. Pastatas buvo šildomas krosnimis, turėjo miesto vandentiekį. Pagrindinis fasadas asimetriškas, trisienė verandos iškyša ir mezoninas teikia viloms būdingo dinamiškumo. Išraiškingos detalės iš tinko (palangių įdubos, piliastrai, langų apvadai), metalo (balkono tvorelė, stogelių laikikliai), medžio (dvivėrės įstiklintos durys).

Kultūrinė vertė – architektūrinė, memorialinė.