Istorija. Sklypas su dabartiniais namais Donelaičio g. Nr. 7,11 priklausė Įgulos Soboro statybos rangovui Loginui Ščerbakovui, vėliau  jo sūnui Fadiejui Ščerbakovui. Valdą Provijantskaja (Inženernaja) gatvėje sentikiai Ščerbakovai įsigijo 1895 m. Jie perstatė jau anksčiau čia buvusį Iciko Danovskio namą. Darbus atliko Soboro meistrai – dailidės iš Černigovo gubernijos (Ščerbakovas turėjo namą ir miško Černigovo gubernijoje, todėl iš ten pasikvietė meistrus). Kieme 1900 m. pasistatė mūrinę arklidę, prie jos įrengė kambarius darbininkams. Valda Nr.7 Ščerbakovams priklausė iki 1924 m. 1924-1930 m. name gyveno literatas, filosofijos mokslų daktaras, prof. Pranas Augustaitis, Antrojo pasaulinio karo metais - poetė Juzė Augustaitytė-Vaičiūnienė.

Architektūra.. Rytinėje pusėje namas ugniasiene sujungtas su namu Nr. 5. Sienos (išskyrus ugniasienę) suklotos iš rąstų ir apkaltos lentomis, iš vidaus tinkuotos. Cokolis mūrytas iš plytų, vietomis – iš tašyto akmens blokelių.   Namas vienaukštis, po rytine dalimi yra rūsys, dengtas cilindriniu skliautu. Planas pailgas stačiakampis, rytinė dalis kiek platesnė, kieme yra priestatas ir atsarginis įėjimas (pagrindinis – iš gatvės). Namas 8 kambarių, patalpų išdėstymas komplikuotas, nes statyta keliais etapais. Fasaduose gausu medžio puošybos, apatinė sienų dalis iki langų apkalta vertikaliomis lentomis, viršutinė – siauresnėmis, horizontaliomis lentelėmis. Langai stačiakampiai su langinėmis, virš jų – pietų ir vakarų fasaduose tiesūs pjaustinėti sandrikai. Pastogę juosia smarkiai atsikišęs karnizas, dekoruotas keliomis kiaurapjūvėmis lentjuostėmis. Akcentuotas prieangis: į pastorintą cokolį remiasi stulpelių poros, laikančios trikampį frontonėlį.

Kultūrinė vertė. Pastatas  reprezentuoja negausiai išlikusį XIX a. pabaigos miestiečio namo tipą su XIX a. vidurio plytų mūro rūsiais. Pasižymi puošniu dekoru, perteikiančiu Rusijos medinės architektūros tradiciją – tuo išsiskiria iš kitų analogiško laikotarpio Naujamiesčio medinių namų. Istoriniu požiūriu įdomus kaip Įgulos soboro statytojo fundacija Kauno mieste. Tarpukariu name gyvenusios asmenybės teikia statiniui memorialinę vertę.

Literatūra: Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Kaunas, 2001, p.151-152; Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 84-85.