Kauno
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

,,Kaimas mieste“ - Žemieji Šančiai

Žemųjų Šančių medinės architektūros maršrutą sudaro čia paplitusių skirtingų pastatų tipų pavyzdžiai. Maršrute atrasime XIX a. geležinkeliečių bei kariškių namų, XX a. pr. sodybinių namukų, buvusių krautuvėlių. Dėl įvairių pertvarkymų, remontų, mediniai namai nuolat kinta. Maršrute pateikiamos pastatų fotografijos, o šalia – atrasti namų brėžiniai, ikonografija. Taip atsiskleidžia medinių Šančių namų kaita.

,,Kaimas mieste“ - Žemieji Šančiai


Beveik pačiame miesto centre, vaizdingoje Nemuno kilpoje, plyti Žemieji Šančiai. Ganėtinai keista vieta, nes atvažiavus ,,miestiniu“ troleibusu ir pasukus į bet kurią gatvelę vedančią iš pagrindinės ašies – Juozapavičiaus pr., patenki į kaimišką aplinką. Stovi jaukūs mediniai namukai, beveik kiekviename kieme įrengtas šiltnamis, nedidelis sodas ir daržas, nepažįstamus atvykėlius aploja prie vartelių atlėkęs šuniukas. O kai kuriuose kiemuose galima pamatyti ir naminių paukščių. Šių savotiškų keistenybių priežasčių reikia ieškoti rajono istorijoje.

Žemųjų Šančių istorija prasideda XIX a. antroje pusėje kai visai šalia buvo nutiestas geležinkelis, kuris sudarė palankias sąlygas formuotis pramonei. Taip pat 1879 m. Kaunas buvo paskelbtas pirmos kategorijos Rusijos pasienio tvirtove ir Žemuosiuose Šančiuose, abipus dabartinio A. Juozapavičiaus prospekto, 1886 – 1896 m. buvo pastatytos pagrindinės kareivinės, gyvenamieji namai karininkų šeimoms, cerkvė. Tokiu būdu pradėjo formuotis karinis – pramoninis priemiestis.

XIX-XX a. sandūroje, ieškodami darbo besikuriančiuose fabrikuose, į Kauną pradėjo plūsti gyventojai iš provincijos. Jų apgyvendinimo problema buvo išspręsta ganėtinai paprastai. Vietinis dvarininkas Sergejus Fanstilis, kuriam priklausė dabartinių Aukštųjų ir Žemųjų Šančių žemės, patekęs į finansines bėdas, pradėjo pardavinėti sklypus. Žemės sklypai buvo pardavinėjami pagal pirkėjo finansines išgales. Taip susiklostė margas ir chaotiškas Žemųjų Šančių kraštovaizdis. Nors Pirmosios Lietuvos Respublikos metu buvo bandymų priemiestį perplanuoti, tačiau dėl tankaus rajono užstatymo to padaryti nepavyko.

Žemuosiuose Šančiuose dominuoja medinis užstatymas. Kadangi dauguma gyventojų buvo atsikėlę iš kaimo, daugiausia buvo statomi sodybiniai namai. Jie dažniausiai atitraukti nuo gatvės, aptverti tvora, aplinkui namą veisiamas sodas ir daržas. Dauguma namų artimi etninei provincijos miestelių architektūrai.

Antras populiarus Žemųjų Šančių namų tipas – nuomojamų butų. Kadangi rajone kūrėsi darbininkai, reikėjo skubiai juos kažkur apgyvendinti. Tokie namai ganėtinai paprastų architektūrinių formų, minimalaus dekoro, talpinantys keturis ar daugiau butų.

Vietomis yra išlikęs ir miestiečio namo tipas. Viename namo gale gyvendavo savininkas, o kitos buvo naudojamos kaip krautuvės ,,Kur nedaug pirkėjų, pardavėjas ištisai krautuvėje ir nebūdavo. Įeianant į ją suskambėdavo virš durų įtaisytas varpelis <...>, ir pardavėjas ateidavo iš savo kambarių.“[1] ar kitokias paslaugas teikiančios įstaigos. Šančiuose tokių būta nemažai.

Tvirtovės laikotarpiu praktiškai visas dabartinis Juozapavičiaus prospektas buvo apstatytas kareivinėmis ir kitos paskirties kariniais pastatais.[2] Čia stovi išlikę ir carinės Rusijos laikotarpiu statyti mediniai puskarininkių namai - vieno aukšto, pailgo tūrio. Pastoges juosia drožinių juostos. Kai kur išlikę autentiški tipiniai stogeliai su ažūriniais metaliniais laikikliais virš durų.[3]

Puskarininkių namams savo dekoru artimi ir geležinkeliečių namai, Kauno mieste atsiradę XIX a. pabaigoje Geležinkelių valdybos iniciatyva, siekiant apgyvendinti šios žinybos tarnautojus bei paprastus darbininkus. Geležinkeliečių namai išsidėstę netoli geležinkelio stoties (Juozapavičiaus pr., Tunelio g. ir M. K. Čiurlionio g.). Skirstomi į keletą tipų: 1. Nedideli vienai ar keletui šeimų skirti namai. 2. Namai skirti aukštesnio rango tarnautojams. 3. Didelio tūrio, paprastų geležinkelio tarnautojų namai. 4. Atokiau nuo stoties branduolio esantys namai [4]. Eksterjere naudotas drožinių dekoras, tačiau jo variantai pasikartojantys, motyvai primena Rusijos medinę architektūrą. Taip pat, vyrauja tradiciniai dekoro elementai: langų skaidymas, lango karnizų drožiniai, vėjalentės. Vidaus patalpos erdvios su aukštomis lubomis, šildomos koklių krosnimis [5].  

Šiuo metu daugelis Šančių medinių namų praradę savo autentiškumą, renovuoti panaudojant šiuolaikines, ne itin tinkamas statybines medžiagas. Kai kurie namai turi keletą savininkų, kurie namų fasadus remontuoja padrikai, nederindami vienas su kitu. Todėl kartais namai atrodo neestetiškai, primena ,,kregždžių lizdus“.

Žemųjų Šančių istorinės, urbanistinės ir architektūrinės savybės nulėmė tam tikrus gyvensenos ypatumus. Tankus užstatymas suformavo glaudžius santykius su kaimynais. Tačiau tarpusavio santykiai nėra įtemti, gyventojai jaučia bendrumą. Vietiniai juokauja, kad jie neturi paslapčių nuo kaimynų, tačiau niekada neliežuvauja ir paskalų nenešioja.  Skurdesnio ir žemesnio socialinio sluoksnio gyvenamos vietos įvaizdis nulėmė savitą vietinių gyventojų mentalitetą. Šančiškiai yra aršesni, moka už save pakovoti. To vaikinai net merginas išmoko. Tad kitiems Kauno gyventojams toks elgesys gali pasirodyti nepriimtinas. Taip atsirado su pašaipa tariamas epitetas ,,šančiovskas“, kurį, beje, patys Žemųjų Šančių gyventojai taria su pasididžiavimu. Prie namų esantys žemės sklypai suteikė galimybes užsiauginti daržovių ir ūkininkauti. Žinoma, tai buvo labiau būdinga sovietmečio metams. Tuo metu dauguma šančiškių laikė naminius gyvulius. Beveik kiekvienoje gatvėje buvo bent po vieną karvę.

Žemieji Šančiai išsiskiria kitų Kauno priemiesčių kontekste. Nors čia nerasime tokių įspūdingų Tarpukario architektūros pastatų kaip Žaliakalnyje ar Panemunėje, tačiau Žemieji Šančiai turi savo unikalumo ir žavi paprastumu.

Laura Rimkutė

[1] Vanagas J., Šančių  praeities takais,  Kaunas, 2009, p. 26

[2] Steponaitytė N., Zaleckis K., Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Kaunas , 2015,  p. 118

[3] Ten pat,  p. 123

[4]Taparauskaitė I. Kauno istorijos metraštis. Kaunas. 2011. p. 206 – 207.

[5]Ten pat.



1
A. Juozapavičiaus pr. 124a

Pastatas priklauso XIX a. pab. statytam geležinkeliečių namų kompleksui. Tai vieno aukšto, ilgo stačiakampio plano pastatas savo tūriniu sprendimu ir puošyba primenantis kitus, aukštesnio rango geležinkelio darbininkų šeimoms statytus namus. Namo stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu su profiliuotais gegnių galais. Skyduose sunertos gegnių stygos, skydų apkalų apačios dekoruotos dvigubomis pjaustinių eilėmis. Toks pat dekoro motyvas atpažįstamas ir pastoges juosiančiose prikaltėse. Langai papuošti plačiomis profiliuotomis apylangėmis, lentynėlių pavidalo, drožinėtais sandrikais. Tokiais pat sandrikais papuoštos ir durys. Namo kertės apkaltos imituojant piliastrus, vienvėrės durys dekoruotos rombinio ornamento piešiniu. Pamatas mūrinis, sienos iki langų apkaltos vertikaliai, toliau – horizontaliai, apkalai nudažyti geltonai.

Aistė Dičkalnytė

2
A. Juozapavičiaus pr. 124b

XIX a. pab. statytas geležinkeliečių namų tipui priklausantis pastatas. Kaip manoma, jame gyveno geležinkelių infrastruktūroje aukštas pareigas ėjusio pareigūno šeima. Pastatas, lyginant su kitais šio tipo objektais, nedidelio tūrio bei yra vienas puošniausių stoties teritorijoje, gausiai puoštas derinant šveicariško ir rusiško stiliaus dekoro elementus. Pastatytas netoli bėgių, kiek atokiau nuo keleivių rūmų . Namas vieno aukšto, stačiakampio plano, dvišlaitis stogas dengtas skarda. Prie pagrindinio ir galinio fasadų pristatyti uždari prieangiai. Šoniniame (kairiosios pusės) fasado centre prijungtas priestatas su prieangiu. Stogo paražėse palikti profiliuoti gegnių galai, pastoges juosia apkalų juostos su pjaustiniais. Tokie patys išpjaustyti ornamentai puošia ir skyduose vertikaliai sukaltų lentų apačias. Skydus rėmina vėjalentės, kraiguose sunertos gegnių stygos. Ne mažiau puošnūs ir langai, dekoruoti profiliuotais apvadais, lentynėlių pavidalo kiaurapjūviu drožinėtais sandrikais. Namo kertės apkaltos imituojant piliastrus, vienvėrės durys dekoruotos rombinio ornamento piešiniu. Pamatas mūrinis, sienos iki langų apkaltos vertikaliai, toliau – horizontaliai, apkalai nudažyti rusvai žalsva spalva.

Aistė Dičkalnytė

3
Kranto 2-oji g. 6

Žemųjų Šančių urbanizacija prasidėjo nuo šiaurės vakarų, - palei dabartinį A. Juozapavičiaus prospektą iškart už geležinkelio. Būtent šioje vietoje plyti Kranto 1 – oji gatvė. Keliaujant piečiau Kranto gatvių sutinkama net 20. Čia randami seniausiai pastatyti mediniai, sodybinio tipo namai, kurie nuo kitų skiriasi tuo, kad yra atitraukti nuo gatvės, su sodeliais.
Kranto 2 – oje gatvėje 6 numeriu pažymėtas sodybinis namas kiek netradicinės konfigūracijos. Pirmiausia buvo pastatytas galu į gatvę, o pagal 1920 metų planą matyti, kad tais metais buvo pristatytas priestatas. Todėl namas kartu su priestatu fasadinėje dalyje sudaro kampą. Cokolinė namo dalis iki palangių apkalta vertikaliomis, o likusi horizontaliomis lentelėmis. Viena namo dalis neseniai apkalta plastikinėmis lentelėmis. Šoninėje fasado dalyje yra durys pro kurias patenkama į palėpę. Langai išlikę mediniai. Namas puikiai atskleidžia vieną iš Žemųjų Šančių savitumų – namai yra labiau ne atitinkantys architektūrinius kompozicinius reikalavimus, o funkcionalūs – name gali gyventi ne viena šeima.

Laura Rimkutė

Šaltiniai:

1.KAA. F. 218, ap.1, b. 176

4
Kranto 2-oji g. 14

Tarpukariu labai dažnai pasitaikydavo, kad namas statybos eigoje žymiai nukrypdavo nuo pirminio plano. Dažniausiai realizuojant planą būdavo atsisakoma įmantrių puošybos elementų. Taip nutiko ir su šiuo namu. Nors dabar namas nėra pačios reprezentatyviausios išvaizdos, tačiau galima matyti kai kurias išlikusias autentiškas detales. Namas vieno aukšto stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Apkaltas horizontaliomis lentelėmis. Priekinis ir vienas šoninis fasadas nudažyti būdinga geltona spalva. Kitur lentelės nedažytos. Uždaras prieangis fasadą skaido į dvi dalis. Prieangio priekinėje dalyje įstatytas nedidelis langelis sudaro asimetrijos įspūdį.

Laura Rimkutė

Šaltiniai: KAA, F. 218, ap.1, b. 176

5
Vokiečių g. 24

Namas Vokiečių g. 24 pastatytas dar iki 1919 metų. Vieno aukšto medinis dviejų galų namas stačiakampio plano, su uždaru prieangiu, kuris pastatą dalina į dvi lygias simetriškas dalis. Virš prieangio namą į vieną bendrą visumą sujungia mezoninas. Prieangis puoštas drožinių juostomis, o langai pasižymi smulkiu skaidymu. Namą puošia kiaurapjūvės drožinių juostos, kurios to laikmečio gyvenamiesiems namams nebuvo įprastas reiškinys. Pastogėje esančios drožinių eilės panašios į juostas ant medinių carizmo laikotarpio kareivinių ir geležinkeliečių namų.

Visai neseniai namas pradėtas renovuoti plastikinėmis lentelėmis, kurios naikina namo autentiškumą ir vertingąsias savybes.

Laura Rimkutė

6
Mažeikių g. 10

Šis namas itin išsiskiria savo eksterjeru. Fasadai apkalti įvairius raštus sudėliojančiomis lentelėmis. Namas papuoštas kiaurapjūviais medžio drožiniais, palėpės langas apipavidalintas stilizuotomis išdrožtomis paukščių figūromis. Priekiniame fasade esančius langus puošia drožinių juostos kurios pritvirtintos nebūdingoje vietoje - ne lango apačioje, ar viršuje, bet horizontaliai per lango vidurį.

Laura Rimkutė

7
Vokiečių g. 65

Tarpukariu namai puikiai prisitaikė prie tankaus urbanistinio Žemųjų Šančių gatvių tinklo. Gatvių sankryžose išdygo kampiniai namai. Namo Vokiečių g. 65 statybos projekte nurodyta, kad planuojama jame įrengti kepyklas. Matoma tendencija, kad šie namai pristatyti prie pat gatvės tiek Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, tiek sovietmečiu virsdavo krautuvėlėmis ar kitais viešos paskirties objektais. Be to šie namai yra ryškus miestiečio namo pavyzdys. Sodybinis namas sklype dažniausiai stovi kiek toliau nuo gatvės, aptvertas tvora. Tuo tarpu miestiečio namas labai arti šaligatvio. Taip patogiau pastatą panaudoti komercinėms reikmėms.

Namo apatinė dalis iki palangių apkalta įstrižomis lentelėmis, o likusi – horizontaliomis. Į namą patenkama iš gatvės pusės pro du įėjimus. Vienas su nedideliu prieangiu dvišlaičiu stogeliu. Fasadinėje pusėje yra net šeši langai. Visai neseniai namas apkaltas plastikinėmis lentelėmis.

Laura Rimkutė

Šaltiniai:

1. KAA, F. 218, ap.1, b. 176

8
Kranto 6-oji g. 3

Kranto 6 – oje gatvėje užaugo žymi lietuvių poetė ir eilėraščių vaikams autorė Janina Degutytė. Iki studijų Vilniuje, būsima poetė mokėsi Šančių vidurinėje mokykloje.

Poetės gimtasis namas – tipinis ,,dviejų galų“ sodybinis namas dvišlaičiu stogu. Namo cokolinė dalis apkalta vertikaliu, pirmas aukštas – horizontaliu, o palėpės aukštas mišriu apkalimo lentelėmis būdu. Langų rėmai mediniai. Namo prieangis su dviem siaurais langeliais abipus dvivėrių durų. Viršuje pritvirtinta kiaurapjūviais drožiniais drožinėta juosta. Pagal 1922 m planą matyti, kad tais metais buvo įrengtas mezoninas. Tik skirtingai nei plane jis realizuotas ne su dviem langais, bet su vienu.

2005 m. kovo 21 d. ant šio namo buvo iškilmingai atidengta memorialinė lenta skirta atminti Janiną Degutytę. Autorius – skulptorius Algimantas Šlapikas.

Laura Rimkutė

Šaltiniai:

1. Raižytė, A., Janina Degutytė ir Šančiai, Kauno Šančių mokykla ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijos skyrius; [žiūrėta 2015-09-05]. Prieiga per internetą: http://www.sanciai.kaunas.lm.lt/janina-degutyte-ir-sanciai/

2. KAA, F. 218, ap.1, b. 176.

9
Vokiečių g. 130

Tai dar vienas miestiečio namo pavyzdys Žemuosiuose Šančiuose. Iš pirmo žvilgsnio namas atrodo tarsi kampinis, tačiau pagal stogo formą matosi stačiakampio forma. Namo kampas esantis Vokiečių ir Kranto 15 - osios gatvių nusklembtas kampe, kuriame buvo įtaisytos parduotuvės durys, o viršuje esantis keturkampis frontonas pritaikytas iškabai. Išlikusi ikonografija liudija apie čia buvusią parduotuvę. Stogas dengtas skarda, durys išlikusios medinės. Deja, langai pakeisti plastikiniais ir sunaikinti originalūs medinių langų apkalai. Neseniai namas aptvertas tvora, todėl jis prarado pirminę miestiečio namo – krautuvėlės formą.

Laura Rimkutė

10
Švedų g. 5

Kai kurie Žemuosiuose Šančiuose pastatyti namai nepasikeitė nuo pat Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio. Namas Švedų g. 5 puikus sodybinio namo pavyzdys. Namas apkaltas horizontaliomis lentelėmis, o viršutinė dalis nuo stogo iki langų vertikaliomis. Toks apkalimas būdingas Žemųjų Šančių architektūrai. Namą į dvi lygias dalis skaido dvejos vienodos durys su ovalo formos langais. Mezoninas su balkonėliu puoštu metaline tvorele. Stogas pusvalminis dvišlaitis, apdengtas tarpukario laikotarpiui būdinga danga – skarda. Langai puošti langinėmis. Išskyrus plastikinėmis lentelėmis apkaltą mezoniną, namas išlaikė savo pradinį variantą, kuris buvo numatytas projekte.

Laura Rimkutė

Šaltiniai:

1.KAA, F. 218, ap.1, b. 177

11
A. Juozapavičiaus pr. 32

Vieno aukšto, ilgo stačiakampio plano, vientiso tūrio namas buvo statytas puskarininkiams. Šiuo metu namas priklauso keletui šeimininkų todėl praradęs vientisą vaizdą. Dalis senosios šiferinės stogo dangos pakeista į skardos dangą. Nevienalaikis ir namo apkalimas – dalis galinio fasado yra apkalta plastikinėmis dailylentėmis. Namo langų puošyba išlikusi fragmentiškai – nerenovuotos namo dalies priekinio fasado langai išsaugojo lentynėlių pavidalo sandrikus. Statinio pastogę juosia pjaustinėtais kiaurapjūviais ornamentais puoštos juostos ir karnizai. Virš įėjimų išlikę stogeliai, kai kurie jų su puošniomis metalinėmis konsolėmis. Namas ištisai apkaltas horizontaliomis lentelėmis.

Aistė Dičkalnytė

12
A. Juozapavičiaus pr. 15

Žemuosiuose Šančiuose esantis namas buvo pastatytas puskarininkiams, gyvenusiems kariniame Šančių miestelyje. Vieno aukšto, plačios U raidės plano namas pasižymi rusiško stiliaus dekoru . Plačią stogo užlaidą puošia profiliuoti gegnių galai, pastogę – drožinėtos juostos. Namo langai pakeisti plastikiniais, tačiau pagrindiniame fasade yra išsaugoti langus ir duris puošiantys lentynėlių pavidalo, drožinėti sandrikai. Po langais esanti sienų dalis dekoruota dantukų ornamento karnizu, po juo profiliuotos, vertikaliai sudėtos lentelės. Likusi sienų dalis apkalta horizontaliai išdėstytomis, žaliai nudažytomis lentelėmis. Namo pamatas mūrinis, daugiašlaitis stogas su tūriniais stoglangiais dengtas skarda ir šiferiu.

Aistė Dičkalnytė

13
A. Juozapavičiaus pr. 13

Pastatas priklauso buvusiam Žemųjų Šančių kariniam miesteliui pastatytam 1895-1899 m. Tuo metu statyti mediniai namai karininkams ir puskarininkiams yra vieno aukšto, rastinių sienų, gausiai puošti mediniais drožiniais, stogai buvo dengti skarda. Iki mūsų dienų medžio drožiniai išliko tik fragmentiškai kaip ir tipiniai stogeliai su ažūrinėmis metalinėmis pasparomis.

Namas vieno aukšto, L raidės plano, dengtas valminiu šiferio stogu. Plačioje stogo užlaidoje palikti profiliuoti gegnių galai, pastogę juosia dekoratyviai išpjaustinėtos juostos. Dalį langų vis dar puošia lentynėlės pavidalo, kiaurapjūviu drožinėti sandrikai. Apatinė sienų dalis, po langais dekoruota geometriniais ornamentais. Pagrindinės namo sienos apkaltos profiliuotomis, horizontaliomis lentelėmis, apkalai nudažyti žalsvai. Statinio pamatai sumūryti iš plytų.

Aistė Dičkalnytė