T. Kosciuškos g. 8 (neišlikęs)
- Druskininkai
Tipas:
- sanatorija
Istorija. Pastatas stovėjo greta vilos „Diana“ (T.Kosciuškos g. 2) ir vadinamas tuo pačiu pavadinimu. Tarpukariu čia buvo nuomai skirti saulėti, komfortabilūs kambariai su verandomis. Norintys galėjo išsinuomoti kambarius ir su virtuve. Viloje galima buvo įrengti ir pensioną[1]. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą šioje viloje kambariai buvo nuomojami su baldais, bet jei poilsiautojas norėdavo maistą gamintis pats, virtuvinius reikmenis reikėjo atsivežti arba nuomotis papildomai[2]. Vilos „Diana“ salėje kiekvieną vakarą vykdavo šokiai, į kuriuos rinkdavosi visi norintys ir mėgstantys šokti[3]. Sovietmečiu tai buvo vienas iš Nemuno sanatorijos korpusų[4].
Architektūra. Medinis pastatas buvo sudėtingo daugiakampio plano, dviejų aukštų, be pastogės. Stovėjo rytiniu fasadu atgręžtas į T. Kosciuškos gatvę. Pamatų cokolinė dalis – aukšta, tinkuoto plytų mūro. Priešais pagrindinį įėjimą pietrytiniame pastato kampe – betoniniai laiptai su didele aikštele. Lauko sienos buvo apkaltos horizontaliomis dailylentėmis, pastato kampai – vertikaliomis lentomis. Pastato sienos buvo dažytos geltona spalva. Langai ir įstiklintos įėjimų durys buvo mediniai. Stogas – plokščias, su praplatintais pastoginiai karnizai.
Pastato fasadinės kompozicijos buvo decentralizuotos tūrinės. Aplink pastato centrinę, pusaukščiu paaukštintą stačiakampio plano dalį buvo išsidėstę dviaukščiai fligeliai su balkonais ir vienaaukščiai priestatai su terasomis. Balkonai ir terasos – atviri, be stogelių, atitvaros – medinių horizontalių ilginių.
Pastatas buvo be dekoro elementų. Visų fasadų kompoziciniai sprendiniai tūriniai – geometriniai, proporcingi, paprasti. Pastatas turėjo funkcionalizmo stiliaus bruožų.
Kultūrinė vertė. Pastatas stovėjo istorinėje miesto dalyje. 2015 m. jis buvo nugriautas, nors 2004–2005 m. sudarant Druskininkų miesto istorinės dalies pagrindinį dosje, pridėtoje tyrimų ir archyvinėje medžiagoje ši vila taip pat vadinama „Diana“ ir buvo įtraukta į Druskininkų miesto urbanistikos ir architektūros paveldo vertybių sąrašo „b“ dalį, kaip didelės kultūrinės vertės požymius turintis architektūros paveldo objektas[5].
Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė
[1] Druskieniki. Album pamiątkowe Druskienik. Białystok: Druk. Prużański, 1933.
[2] Grzegorzewski S. Przewodnik po Druskienikach i okolicy. Warszawa, 1908, p. 20.
[3] Ondyna Druskienickich Źródeł. Druskieniki : Towarzystwo Przyjaciół Druskienik, 1929, Nr. 3, p. 28.
[4] Bučas J. Senoji Lietuvos kurortų architektūra. In: Lietuvos Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Urbanistika ir rajoninis planavimas. V., 1990, Nr. 16, p. 113.
[5] Druskininkų miesto istorinė dalis. Kultūros vertybės pagrindinis dosje. Tyrimų archyvinė medžiaga. Alytaus m. KPC medžiaga. p. 24.