T. Kosciuškos g. 2 (neišlikęs)

Istorija. 1930 m. vilos „Diana“ pardavimo skelbime rašoma, kad čia buvo nuomai skirti saulėti, komfortabilūs kambariai su verandomis. Norintys galėjo išsinuomoti kambarius ir su virtuve. Viloje galima buvo įrengti ir pensioną. Parduodama ji buvo per agentą Balstogėje[1]. Kaip dar XX a. pradžioje pasakojo Stanislovas Gžegoževskis, prieš Pirmąjį pasaulinį karą šioje viloje kambariai buvo nuomojami su baldais, bet jei poilsiautojas norėdavo maistą gamintis pats, virtuvinius reikmenis reikėjo atsivežti arba nuomotis papildomai[2]. Žurnale „Ondyna Druskienickich Źródeł“ („Druskininkų šaltinių undinė“) buvo rašoma, kad vilos „Diana“ salėje kiekvieną vakarą vykdavo šokiai, į kuriuos rinkdavosi visi norintys ir mėgstantys šokti[3]. Sovietmečiu tai buvo vienas iš Nemuno sanatorijos korpusų[4].

 Architektūra. Medinis pastatas buvo ištęsto sudėtinio stačiakampio plano, dviejų aukštų su pastoge. Jis stovėjo siauruoju, rytiniu fasadu atgręžtas į T. Kosciuškos gatvę. Pamatų cokolinė dalis – tinkuoto plytų mūro, priestato ir terasų pamatai – stulpiniai, pogrindis buvo aptaisytas horizontaliomis lentomis. Pastato lauko sienos cokolinėje dalyje ir tarpaukščių juostos iki palangių buvo apkaltos vertikaliomis, likusi sienų dalis – horizontaliomis profiliuotomis lentomis. Pastato kampai buvo apkalti vertikaliomis lentomis. Namas buvo dažytas geltona spalva. Langai ir filinginės įstiklintos balkonų durys buvo mediniai. Dažytos skardos lakštų dangos stogas – sudėtinis, kelių formų: pagrindinės pastato dalies dvišlaitis ir trišlaitis virš terasų.

Pastatas buvo kompaktinio tūrio su vieno aukšto priestatu rytinėje dalyje. Rytų fasado kompozicija – centralizuota tūrinė. Ant priestato stogo – atvira terasa su medinių ilginių tvorele. Priešais centrinį įėjimą – betoniniai laiptai. Ilgųjų, pietų ir šiaurės, fasadų kompozicijos buvo decentralizuotos tūrinės. Šie fasadai išsiskyrė balkonais bei išsikišusiomis terasomis, įkomponuotomis virš įėjimų. Terasų perdangos buvo paremtos medinėmis kolonomis, atitvertomis medinių ilginių tvorelėmis. Galiniame, vakarų fasade virš centre įrengto įėjimo buvęs balkonas, o virš jo kilo žemas frontonas su švieslangiu. Neįmantrių formų pastatas buvo be dekoro elementų. Visų fasadų kompoziciniai sprendiniai tūriniai – geometriniai, proporcingi, paprasti.

 Kultūrinė vertė. Pastatas stovėjo Druskininkų miesto istorinėje dalyje. 2015 m. jis buvo nugriautas, nors 2004–2005 m. sudarant Druskininkų miesto istorinės dalies pagrindinį dosje, pridėtoje tyrimų ir archyvinėje medžiagoje ši vila vadinama „Diana“ ir įtraukta į Druskininkų miesto urbanistikos ir architektūros paveldo vertybių sąrašo „b“ dalį, kaip didelės kultūrinės vertės požymius turintis architektūros paveldo objektas[5].

Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė