Paroda "Medis Lietuvos architektūroje"
Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius.
Joje pristatomi įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje: etnografinė - kaimai, sodybos - architektūra (aut. dr. R. Bertašiūtė), dvarų sodybos (aut. dr. Dalė Puodžiukienė), sakralinė architektūra (aut. Kristina Štaupaitė), medinė architektūra Lietuvos miestuose, XIX a. - XX a. pr. (aut. dr. Ingrida Veliūtė, Asta Raškevičiūtė) ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (aut. Rūta Leitanaitė).
Parodoje išskiriami bruožai, būdingi įvairių laikotarpių ir tipologijų medinės architektūros pastatams Lietuvoje, nagrinėjama, kaip medinės architektūros išraiškos kaitą lėmė kultūriniai, gamtiniai, socialiniai, technologijų evoliucijos veiksniai, pristatoma medžio reikšmė Lietuvos šiuolaikinėje architektūroje.
Kaip teigia viena iš parodos bendraautorių K. Štaupaitė, Lietuva visuomet garsėjo kaip miškingas kraštas, miškingumas Lietuvos teritorijoje vyravo nuo 20 iki 55%. Medžio, kaip pagrindinės tradicinės statybinės medžiagos, pasirinkimą lėmė ir medienos gausa, nulemta palankaus miškams klimato, ir akmenų ar kitų statyboms tinkamų medžiagų trūkumas. Skirtingai nuo tendencijų kitose Europos šalyse, Lietuvoje nuo pat valstybės gyvavimo pradžios XIII a. medis naudotas ir gynybinei, ir gyvenamajai, ir sakralinei funkcijai skirtų objektų statybai.
Didžioji dalis medinės architektūros iki XX a. sukurta ir pastatyta ne profesionalų. Statybos iš medžio tradicijos buvo itin paplitusios ir šis menas bei amatas perduodamas iš kartos į kartą.
Seniausios medinės architektūros (etnografinėse sodybose, kaimuose, seniausiose bažnyčiose) išraiška skirtinguose Lietuvos regionuose buvo skirtingos, tačiau, laikui bėgant, vis naujesnės statybos technologijos ir mados plito po visą valstybės teritoriją.
Laikas ir nepalankios istorinės permainos (karai, gaisrai, industrializacija) sunaikino didžiąją dalį Lietuvos medinio paveldo. XX a. antroje pusėje įsigalėjus sovietiniam režimui, buvo nutraukta istorinės atminties raida, beveik sunyko ir medinės architektūros statybos tradicijos, sumenko medinės architektūros populiarumas.
„Šiandien Lietuvoje medinės architektūros paveldas, kaip reikšminga Lietuvos kultūros, savasties dalis, atgaivinamas vykdant įvairias valstybines, savivaldos programas bei pasitelkiant ES fondų paramą. Vis dėlto medinį paveldą atkurti ir saugoti yra brangu, be to, trūksta amato žinovų, mokančių kokybiškai atkurti istorinės medinės architektūros pastatus.“ – sako I. Veliūtė.
Medis Lietuvos architektūroje vėl įgavo populiarumą 20 a. paskutiniame dešimtmetyje. „Šiuolaikinėje profesionalioje architektūroje medis suvokiama nebe kaip pigiausia medžiaga, o naudojamas išskirtiniam įvaizdžiui, kokybiškai aplinkai sukurti. Todėl medienos išvaizda, ilgaamžiškumas tampa svarbūs. Daug dėmesio skiriama ne tik pačios medžiagos, jos apdirbimo, bet ir statybos kokybei. Medis dažniausiai naudojamas ten, kur yra matomas – apdailai, detalėms (konstrukcijose vyrauja kitos medžiagos). Ši medžiaga itin mėgstama kuriant rekreacinius pastatus“ – sako R. Leitanaitė.
Lietuvos architektai buvo kviečiami pristatyti parodoje savo kūrinius. Parodoje eksponuojamus objektus atrinko LAS Taryba. Atrankos kriterijai:
- bendra architektūros kokybė
- inovatyvus, originalus medžio architektūroje panaudojimas
- medžio reikšmingumas architektūrinei koncepcijai (medis turi būti reikšmingas architektūrinio įvaizdžio elementas, nors nebūtinai visas architektūrinis objektas yra iš medžio)
Parodoje Londone pristatomi šie šiuolaikinės architektūros objektai:
- kluonas (arch. Giedrė Nainytė)
- „Brolis Timber“ paviljonas („Aketuri architektai“, arch. Karolina Štreimikytė, Milda Rekevičienė, Guoda Bardauskaitė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius)
- svečių namai „Nakcižibis“ („Arches“, arch. Arūnas Liola, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Liutauras Nekrošius, Lukas Lažinskas)
- „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis)
- namas Utriuose („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas)
- vila G („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė)
- terasos Neries pakrantėje Vilniuje („a2sm“, arch. Viačeslavas Malenko, Aurimas Sasnauskas, Giedrius Mamavičius, Gabrielius Šegždavičius, Joris Šykovas, Paulius Venckūnas)
- advokatų kontoros interjeras („Plazma“. Arch. Rytis Mikulionis, Toma Bačiulytė)
- vila Juodkrantėje („Erdvės norma“, arch. Asta Prikockienė, Inga Tikuišytė, Andrius Velutis, Gintaras Prikockis)
- vila prie Kalvių ežero („ABVP“, arch. Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė)
- „Swedbank“ terasa Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Tomas Eidukevičius, Donatas Malinauskas)
Išplėstinėje parodos versijoje bei kataloge bus pristatomi papildomi šiuolaikinės architektūros objektai:
- Namas Žvėryne (rekonstrukcija) („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas)
- Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų gyvenvietė Grūto km. („VAS“, arch. Kęstutis Kisielius,Vytautas Augustinavičius)
- Namas N. Bajoruose („ABVP“, arch. Vida Vyšniauskienė, Vilius Adomavičius)
- Namas „Pušies šakos“ („Arches“, arch. Edgaras Neniškis, Vaida Sasnauskaitė, Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola)
- Namas Vilniuje („Aketuri architektai“, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius)
- Kaimo turizmo kompleksas Trakų raj. („LG projektai“, arch. Laima Tumynienė, Gintas Vieversys).
Paroda atidaroma Londono architektūros festivalio 2015 metu.
Parodos partneris: LR ambasada D. Britanijoje
Mecenatas: Lietuvos kultūros taryba
Prisegtukas | Dydis |
---|---|
Plakatas | 46.99 KB |