K. Dineikos g. 2

 Istorija. Vila atostogoms statyta XX a. I p.[1]. Ją, kaip ir pavėsinę, jau matome 1935 m. plane[2]. 1949 m. keičiant pastato paskirtį į visuomeninę, buvo pristatytas vieno aukšto priestatas, 1995 m. dar pailgintas[3]. Sovietmečiu teritorijoje buvo pastatytas ir ūkinis pastatas – garažas[4]. XX a. 9 dešimtmetyje čia veikė Respublikinis gydomosios kūno kultūros ir ambulatorinio gydymo centras[5], vienu metu net buvo prisiglaudęs Medicinos darbuotojų klubas[6]. Nepriklausomybės metais šiame pastate buvo įsikūręs Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro VĮ Druskininkų biuras, vėliau pervadintas Registrų centru, VĮ Alytaus filialo, Druskininkų skyriumi, dabar jis perkeltas į Čiurlionio g. 60[7].

 Architektūra. Vila ir jai priklausanti taip vadinama pavėsinė stovi gatvių sankirtoje. Kitoje gatvės pusėje – Karolio Dineikos fizinės kultūros sveikatingumo parkas. Abu statiniai priklauso valstybės saugomam pastatų kompleksui[8]. Pastatas stovi stačiakampio formos sklype, orientuotas ilgąja ašimi rytų – vakarų kryptimi.

Vila pastatyta ant juostinių betoninių pamatų žemu tinkuotu cokoliu[9]. Pastatas dviejų aukštų, su bokšteliu ir vieno aukšto fligeliais bei priestatu, asimetrinio daugiakampio plano. Planinė struktūra – bekoridorinė jungtinė. Rąstinės pastato sienos apkaltos profiliuotomis geltonos spalvos lentelėmis iki palangių ir frontonuose – vertikaliai, kitur, tarpaukštinėse ir pagrindinėse sienų plokštumose – horizontaliai. Pastato kampai akcentuoti juos apkalus vertikaliomis lentomis, dažytomis balta spalva. Langai – nesudėtingo horizontalaus dalinimo, mediniai, su profiliuotais apvadais. Daugiašlaitis pastato stogas dengtas dažyta cinkuota skarda. Nesimetriškai  decentralizuotai tūrinei kompozicijai romantiškumo suteikia iškilęs keturkampis bokštelis keturšlaičiu laužytos linijos piramidiniu stogu. Pastatas saikingai puoštas įvairiais dekoro elementais: profiliuotais gegnių galais, profiliuotomis kryžmomis, virš bokštelio ir frontonų iškilusiomis drožinėtomis medinėmis smailėmis-vertikaliais lėkiais. Atvirų pastato prieangių tvorelės, plačios pokarnizinės lentos gausiai dekoruotos kiaurapjūvio technika atliktais ornamentais. Vertikalių frontonų apkalimo lentelių galai puošti pjaustytų dantukų ornamentu.

Pastato tūrinė kompozicija proporcinga, išlaikytas mastelis. Vėliau pastatytas ir prailgintas priestatas menkina bendrą vaizdą.

Kultūrinė vertė. Pastatas turi architektūrinę vertę kaip savitas, autentiškas statinys. 2005 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą[10].

Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė