V. Krėvės g. 10

Istorija. Vila, sovietmečiu buvusi vienu iš „Dzūkijos“ sanatorijos pastatų[1], stovi istorinėje Druskininkų miesto dalyje, pagrindiniu, rytų fasadu atgręžta į V. Krėvės gatvę. 2004–2005 m. sudarant Druskininkų miesto istorinės dalies pagrindinį dosje, pridėtoje tyrimų ir archyvinėje medžiagoje ši vila įtraukta į Druskininkų miesto urbanistikos ir architektūros paveldo vertybių sąrašo „b“ dalį kaip didelės kultūrinės vertės pastatas[2].

 Architektūra.  Pastatas medinis, stačiakampio plano, vieno aukšto su kryžmine mansarda, tūrinė struktūra – centrinė. Pamatai, kurių cokolinė dalis raudonų plytų mūro, tinkuoti imituojant rustus. Lauko sienų plokštumos iki palangių apkaltos vertikaliomis profiliuotomis lentelėmis. Likusi sienų dalis apkalta horizontaliai. Pagrindinio ir kiemo fasadų frontonai dekoruoti iš lentelių sudėtu tekančios saulės piešiniu. Kampai apkalti statmenai, imituojant piliastrus. Stogo forma sudėtinė daugiašlaitė: dvišlaitė, trišlaitė, ties praplatintais karnizais – laužytos linijos, su dviem tūriniais vienšlaičiais stoglangiais iš kiemo pusės. Stogas dengtas raudonai dažytos skardos lakštais. Senus laikus menantys langai – mediniai, nesudėtingo rėmų dalinimo, profiliuotais apvadais, kai kurie suporinti arba apjungti su įstiklintomis filinginėmis durimis į bendrą bloką.

Fasadų kompozicijos – tūrinės centrinės. Vilos šoniniuose, pietų ir šiaurės, fasaduose įrengti atviri prieangiai su apvaliomis kolonomis, remiančiomis balkonus, su reta horizontalių lentelių tvorele. Vakarinio fasado prieangis buvęs analogiškas rytiniam. Šiuo metu pagrindiniame fasade virš kolonomis paremtos perdangos balkonas neišlikęs, o iš kiemo pusės nuardytas ir prieangis, ir balkonas. Fasadai nudažyti šviesiai melsva spalva su vertikaliais baltos spalvos, kolonų ir pastato kampų, akcentais.

Pastatas kompaktiškas, vieningas ir išbaigtas, derantis su gamtine aplinka. Pabrėžta centrinė simetrijos ašis, atviri prieangiai savotiškai primena dvarelių pastatus, o frontoną puošianti „saulutė“ – taip vadinamo „Zakopanės stiliaus“ įtaka.

Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė