Birutės g. 10

Istorija. Pastatas, kaip manoma, statytas XIX a. pab., o pirminė jo paskirtis – klebonija. Sovietiniais metais name gyveno privatūs asmenys. Atgavus nepriklausomybę senoji klebonija gražinta Birštono parapijai. 2000 m. objektas atvėrė duris kaip Birštono muziejaus padalinys – Sakralinio meno muziejus. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Muziejuje pristatoma Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčios istorija, XIX a. lietuvių liaudies mažoji skulptūra, sakralinio meno eksponatai. Iki tol nenaudotame mansardiniame aukšte įrengtos šiuolaikiškos ekspozicijų salės. Svarbi muziejaus dalis yra ekspozicijos atspindinčios 1957 m. įvykius, kuomet senojoje klebonijoje arkivyskupas Teofilius Matulionis slapčia vyskupu įšventino Vincentą Sladkevičių.^[1]

Architektūra. Klasicistinį dvarelį primenanti senoji klebonija 1999 m. renovuota, projekto autorė – Nijolė Švėgždienė^[2]. Atliekant darbus buvo stengiamasi išsaugoti pirminę planinę struktūrą. Įrengiant mansardinį aukštą suprojektuoti stilistiškai derantys mediniai laiptai, išsaugoti sienieji mansardiniai švieslangiai. Atsižvelgus į pakitusią namo funkciją taip pat įrengti nauji stoglangiai. Ilgo stačiakampio plano senosios klebonijos fasadai restauruoti pagal tarpukario fotografijas^[3]. Aukštas pusvalminis stogas uždengtas skarda, papuoštas kiaurapjūvių raštų vėjalentėmis. Tokio paties ornamento drožiniais dekoruoti ir verandų vienšlaičiai stogeliai bei namo pastogės. Pastatui dekoratyvumo taip pat suteikia ir išraiškingi kaminai. Visus keturius fasadus puošia plačios verandos su išraiškingo skaidymo langų rėmais. Verandos su dvivėrėmis, įstiklntomis durimis. Smulkaus skaidymo namo langai su įsprūdinėmis langinėmis. Fasadų cokolinė dalis apkalta vertikaliai, likusi dalis – horizontaliai. Pastatas nudažytas melsvai, akcentai išryškinti pilkai.

Kultūrinė vertė. Pastatas turi ne tik architektūrinę, bet ir memorialinę vertę –susijęs su arkivyskupu, kankiniu Teofiliu Matulioniu ir  kardinolu Vincentu Sladkevičiumi.