Birštono
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

B. Sruogos g. 2

Gatvė: 
B. Sruogos g.
Namo nr.: 
2
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Aukštų skaičius: 
1
Paskirtis: 
visuomeninė
Paveldosauginis statusas: 
pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą
Tinkamai tvarkomas


Istorija. Vienas ryškiausių Birštono simbolių - kurhauzas yra minimas nuo 1855 metų, kuomet savo užrašuose jį aprašė poetas Vladislovas Sirokomlė. Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatas stipriai nukentėjo ir kurortas liko be svarbiausios pasilinksminimų vietos. Tad dar trečiajame dešimtmetyje kurhauzą suskubta remontuoti - pakeistas stogas, įrengta medinė scena, atlikti kiti būtiniausi darbai. Visgi atlikti pertvarkymai nepateisino lūkesčių ir visų pirma nepritraukė turistų, o dėl restorano veiklos netrūko nusiskundimų[1]. 1924 m. Birštonas atiteko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai ir buvo nuspręstą senąjį kurhauzą nugriauti, o jo vietoje pastatyti naują. Naujojo kurhauzo projektą 1931 m. parengė Romanas Steigūnas. Iš projektinių brėžinių matyti, kad tai buvo masyvus statinys sudarytas iš dviejų tūrių: ilgasis siauruoju galu buvo atgręžtas į gatvę, o prie jo, iš kiemo pusės, skersai prijungtas mažesnis korpusas. Bendras plano vaizdas priminė T raidę. Vieno aukšto pastatą vizualiai aukštino šoniniai bokšteliai sujungti mansardiniu aukštu, modernumo išorei teikė ištisinės vitrininių langų juostos. Pagrindines vidaus erdves jungė tik kolonos, iš gatvės pusės buvo įrengtas restoranas su bufetu, giliau pastate - erdvi koncertų salė. Per Antrąjį pasaulinį karą kurhauzas nukentėjo nuo gaisro, tačiau atstatytas tik apie 1960 m., neišsaugant vieningo pirminio vaizdo.

Architektūra. Pastatas vieno aukšto, netaisyklingo T raidės plano. Daugiašlaitis skardos stogas su tūriniu švieslangiu (bokšteliu) pagrindinio tūrio centre. B. Sruogos gatvės fasade suformuotas trapecijos formos portalas su apvadais, virš jo frizas su kvadratėlių dekoro lipdiniais. Tokia puošyba atkartota ir rytinio bei šiaurinio fasadų frizuose. Puošnumu išsiskiriantį rytinį fasadą  taip pat puošia ir dekoratyvūs kontraforsai. Prie  fasado šono prijungtas rizalitas dekoruotas stilizuotu augalinio ornamento frizu, portiką imituojančiais piliastrais. Rizalito ir šiaurinio fasado langus puošia tiesiniai sandrikai. Pastatas apkaltas horizontaliai, nudažytas žaliai, detalės išryškintos rudai[2].

Kultūrinė vertė. Pastate išlaikyta pirminė, pramoginė funkcija. Iš dalies išlikęs pirminis tūris, dalis dekoro elementų.


[2] Baužienė, M. Rekreacinio miesto savitumas (Birštono medinės architektūros pavyzdžiu). Archiforma, 2012, nr. 1-2 (50), p. 34.