Druskininkų
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS
DUOMENŲ BAZĖ

Paieškoti detaliau

T. Kosciuškos g. 7

Gatvė: 
T. Kosciuškos g.
Namo nr.: 
7
Tipas: 
nenurodytas

Tipas:

Aukštų skaičius: 
2
Paskirtis: 
komercinė
Paveldosauginis statusas: 
pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą
Aprašė: 
2015 m., Ingrida Veliutė
Tinkamai tvarkomas
Autentiškas namas


Istorija. Vila statyta XX a. pr., 3-ame dešimtmetyje[1], nors architektas, urbanistikos istorikas A. Miškinis spėja, kad ji gali būti pastatyta daug ankščiau[2]. Pastatas priklausė turtingam dvarininkui A. Grudzinskiui, vienu metu net buvusiam kurorto burmistru. Jis Druskininkuose valdė ir daugiau pastatų. Nuomavo kambarius kurorto svečiams, su maitinimu ir be jo[3]. 1909 m. spaudoje buvo paskelbta, kad Druskininkų šaltinių vandenyje rasta cheminio elemento radžio (Ra). Gal būt tikrai dėl susižavėjimo mokslo pažanga ši vila taip buvo pavadinta[4]. 1931–1932 m. šioje viloje, kurios adresas tuo metu buvo Kosciuškos g. 5, jau buvo įvestas telefonas. Kosciuškos g. 7 gyveno M. Čachovskis, kuris turėjo malūną, elektrinę bei lentpjūvę [5].

XX a. 2 dešimtmetyje buvo kita Grudzinskių vila kuri vadinosi „Radion“, tačiau ji stovėjo Platovskos gatvėje[6] ir priklausė Antano Grudzinskio žmonai Kazimierai[7]. 1913 m. rudenį vyko miesto tarybos rinkimai ir dalyviai, kuriems leido turto cenzas, buvo kviečiami atvykti balsuoti 11 val. ryte į šią Grudzinskių vilą. Tokių buvo per 100, įvairių tautybių, įvairios kilmės kurorto gyventojų, beje, buvo ne tik dvarininkų, bet ir miestiečių bei valstiečių[8].

1935 m. plane nužymėtas beveik taisyklingo stačiakampio formos vilos sklypas, kuriame stovėjo net 4 pastatai[9]. Šiuo metu sklypo forma pakitusi, išlikę tik du pastatai.

XX a. II pusėje, po Antrojo Pasaulinio karo, vila buvo nacionalizuota ir rekonstruota, pritaikant naujai paskirčiai: joje įsikūrė balneoterapijos gydyklos centrinė laboratorija. Perplanuotas pastato vidus, sunyko dalis pjaustinėto dekoro, pakeisti beveik visi langai ir durys (išskyrus mažuosius langelius erkeryje), šiauriniame fasade pristatyta gaisrinė laiptinė[10]. 2015 metų duomenimis, pastatas nesenai remontuotas, vėl pritaikant jį viešbučio reikmėms[11]. Nemažai istorinės medžiagos apie šią vilą pateikia Valerijus Voroninas[12], kurio informacija  remiasi ir tinklalapis „vilaradium“[13].

 Architektūra. Pastatas medinis, sudėtingo ištęsto daugiakampio plano, dviejų aukštų. Tai romantizmo laikotarpio charakteringa šveicariško stiliaus poilsinė, turinti ir medinių dvarelių gyvenamųjų pastatų bruožų. Pastatas neįprastai į gatvę atgręžtas galiniu, vakarų fasadu.

Pietinio fasado simetriją žaismingai komponuoja skirtingi kraštiniai bokštelių tūriai – taisyklingo aštuonkampio ir stačiakampio plano. Centrinės tūrinės kompozicijos akcentas – virš atviros galerijos kylantis kolonomis paremtas mezoninas su balkonu ir uždaru dvišlaičiu frontonu. Vakarų fasadas – tūrinis decentralizuotas. Kompoziciją formuoja galinio fasado plokštumą įrėmindami skirtingo dydžio, aštuonkampio plano architektūriniai elementai – erkeris kairėje ir bokštelis dešinėje. Šiaurinio decentralizuoto fasado akcentas – ilgas, įstrižomis atramomis paremtas balkonas su išoriniais laiptais vakarų pusėje ir erkeris šiaurės vakariniame kampe. Rytų fasadas – kuklesnis. Jame išsiskiria stačiakampio plano priestatas su bokšteliu pietinėje pusėje. Šiaurės rytiniame kampe – patekimas į rūsį.

Mezonino frontonas ir sienos iki palangių apkaltos vertikaliomis profiliuotomis lentelėmis, lygiose plokštumose – horizontaliomis, o frontono, bokštelio ir erkerio palanginės plokštumos vakarų fasade – eglute sudėtomis. Bokštelių viršutinio aukštų apkalimas puoštas įstrižai sukryžiuotais mediniais tašeliais. Kampai apkalti vertikaliomis lentomis. Mezonino frontonas papuoštas penkių drožinėtų kryžmų kompozicija. Statramsčiais paramstytos galerijos ir balkonų – pjaustinėto ažūrinio ornamento tvorelės. Kolonų pasparos taip pat dekoratyvios, drožinėtos. Lauko sienos dažytos dviejų spalvų deriniu: lygios plokštumos ir dekoro elementai – smėlio spalva, kampai, kolonos ir plokštumas skaidančios horizontalios lentelės – ruda spalva.

Pastato stogas – sudėtinis, kelių formų:  dvišlaitis, vienšlaitis, keturšlaitis, daugiašlaitis, su tūriniais, dvišlaičiais stogeliais dengtais stoglangiais. Stogo danga – raudonos spalvos skardos lakštai.

Kultūrinė vertė. Pastatas turi architektūrinę vertę. 1999 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą[14]. Pastatas gerai prižiūrimas, atlikti fasadų paveldosauginiai tvarkybos darbai: atnaujintas apkalimas, restauruoti dekoro elementai, sutvarkyti langai, durys, pakeista stogo danga. Informatyvūs menotyriniai aprašymai pateikti N. Lukšionytės[15] bei M. Ptašek[16].

Nijolė Skurevičienė, Žydrė Petrauskaitė




[1] Lukšionytė N. Kosciuškos 7. In: Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva I, V. 1996 m., p. 111–112.

[2] Miškinis A. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, t. II, kn. 1, Vilnius, 2002, p. 309.

[3] Sąlygos Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbams (Laikinasis reglamentas). Kultūros vertybės pagrindinis dosje. Alytaus teritorinis KPD. p. 1.

[4] Surgailis A. Mediniai Druskininkai. Fotoalbumas. Vilnius, Versus Aureus, 2011, p. 10.

[5] Spis Abonentów Panstwwych i Koncesjonowanych Sieci Telefonicznych w Polsce, 1931–1932 r., l. 117.

[6] LCVIA F. 1233, ap. 1, b.19, l. 34.

[7] LCVIA F. 1233, ap. 1, b. 20, l. 29–30.

[8] LCVIA F. 1233, ap. 1, b. 19, l. 34–37.

[9] Sąlygos Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbams (Laikinasis reglamentas). Kultūros vertybės pagrindinis dosje. Alytaus teritorinis KPD. p. 1.

[10] Ibid.

[11] Ibid.

[12] Voroninas V. Kas pastatė vilą „Radium“. In: Druskonis. 2007 m. sausio 12-19 d. Nr. 2 (882).

[14] Kultūros vertybių registras (Unikalus objekto kodas – 15861).

[15] Lukšionytė N. Kosciuškos 7. In: Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva I, V. 1996 m., p. 111–112.

[16] Ptašek M. Medinė kurortų architektūra / Medinė architektūra Lietuvoje. Vilnius, 2002., p. 116.